Magiška naktis

(eiliuotas bandymas)

Į magiškąją naktį keliauju su tavim.

Ten begalybės teatras, ten daužosi širdis.

O mielas mano mage, krentu aš vis žemyn,

Išgelbėk mano sielą, paversk mane ugnim.

Tu magiją sukūrei, užbūrei akimis,

O galvoje vis kirba bukaprotiška mintis.

Man ašara nurieda, tamsi dėmė širdy,

O don Chuane mielas, aš mirštu ilgesy.

Žinau, kad tu ateisi, energiją jaučiu,

Aš trokštu vėl patirti tavo magiškųjų judesių,

Kurie iš proto veda ir atima man šviesą,

Bet nebijau įsivelti į šį pražūtingą geismą.

Į magiškąją naktį keliauju su tavim.

Ten begalybės teatras, ten daužosi širdis.

O mielas mano mage, krentu aš vis žemyn,

Išgelbėk mano sielą, paversk mane ugnim.

Kaip seserys plaštakės lekiu akla į ugnį,

Tave renkuosi, mage, tu man neleisi žūti.

Kai kitą rytą, meile, aušra nurausvins dangų,

Bus paskutinis taškas padėtas šioj agonijoj.

Kelionė, į kurią leisčiausi kartu su Tavimi

Aš ir Tu. Tau baisu? Man ne. Net menkiausias nerimas manęs negraužia. Šiandien viską matau ir suprantu taip aiškiai, kaip niekada iki šiol. Keliaukime kartu ir aš Tau parodysiu, kaip nebijoti.

Kelionė bus įdomi. Kartais keliausime greitai, kad spėtume pamatyti ir pajusti kuo daugiau. Kai pavargsime, galėsime keliauti lėčiau ir džiaugtis vienas kitu taip ilgai, kiek tik norėsime. Galėsime užsidaryti nuo viso pasaulio tarp keturių sienų, skęsti jausme ir tapti vieniu. Kai sienos ims mus slėgti, keliausime į atviras erdves, kopsime į aukščiausius kalnus, nersime į giliausias jūras.

Jei keliausime kartu, mes niekada nepasiklysime. Iš bet kur rasime kelią namo. Mus ves intuicija, ištikimybė ir meilė, nes mes – aš ir Tu – ir būsime namai. Keliaujant kartu mūsų svajos taps realios, mintys – materialios, sapnai – tikrove. Tik kartu rasime sąmoningą savastį, pilnatvę, harmoniją ir prasmę. Keliausime kartu drąsiai, susikibę už rankų ir iškėlę galvas, atsparūs bet kokiems negatyvumo nuodams.

Kad pasiilgtume vienas kito, bendrausime su kitais žmonėmis, dalinsimės skirtingais požiūriais į meilę, džiaugsmą, pasaulį ir Kūrėją, kuris jį sukūrė. Iš kitų žmonių semsimės patirčių, emocijų, galimybių. Ir visada visada grįšime vienas pas kitą ir tuo turtu, kurį susirinkome, praturtinsime savo pasaulėlį. Ir su kiekviena diena jis taps vis tobulesnis ir tobulesnis, ir kai mums vienam kito nebeužteks ir ims rastis tuštuma, mes ją užpildysime kūdikio šypsena.

Aš leisčiausi į tokią kelionę kartu su Tavimi. O Tu?